Kurtinių veislyne metų pabaiga nekvepia. Gal šiltas gruodis bei gyvenimas voljeruose nepatiriant jokių nepriteklių veikia paukščius, tačiau likus vos porai dienų iki Naujųjų, bet net trys patinai apimti tuoktuvių būsenos. Du iš jų gieda lyg pavasarį, vienas kol kas tylus, tačiau kupinas jį užplūdusios drąsos bei energijos. Senas, vienuoliktuosius savo amžiaus metus gyvenantis patinas, tokį elgesį demonstravo bene visą rudenį. Tačiau užpulti į jo voljerą užsukusią darbuotoją ryžosi tik dabar. Lyg susitarę, tą pačią dieną ant darbuotojos savo įniršį išliejo dar du kiti paukščiai. Tokių atvejų žiemą yra taip pat pasitaikę anksčiau. Šitokia elgsena parodo gerą fizinę patinų būklę. Pavasaris dar toli ir patelėms patinų tuoktuvių siautėjimas žiemą neįdomus. Dirbant tenka pasisaugoti tokių peštukų. O neapdairiai pasilenkti netgi rizikinga, nes pašokęs kurtinys gali sužaloti veidą. Todėl tenka viena akimi visuomet sekti kur yra ir kam pasiruošęs toks sparnuotis. Kartais savo saugumo sumetimais, darbuotoja priversta pernelyg įsišėliojusį peštuką pridengti plastikine vonele ir jį išlaisvina tik voljere baigusi darbą. Pasėdėjęs „kalėjime“ kurtinys kai kada atrodo prisitvenkia dar didesnio pykčio ir vos išlaisvintas su keleriopu įtūžiu vėl puola darbuotoją. Įdomu, kad tas pats gyvūnas skirtingai reaguoja darbuotojas. Jei į vieną žiūri pagarbiai, tai antrąją pasiryžęs griežtai pamokyti savo tvarkos arba atvirkščiai. Bet čia jau individualus požiūris, neretai pasireiškiantis ir kitų paukščių tarpe. Netgi naujas kurtinys, mėnesio viduryje parsivežtas iš kaimyninės šalies veislyno kur buvo žmonių išaugintas nelaisvėje, su kiekviena iš darbuotojų elgiasi skirtingai. Pajutęs ateinant į voljerą, pirmiausia pasislepia po pušelių šakomis. Tačiau nuo vienos iš jų ramiai tūnodamas iš tenai nepabėga jai prisiartinus, o nuo antrosios paskubomis pasprunka kitur. Kaip ten bebūtų, šis daug jaukesnis už pernai parsivežtus gamtoje sugautus du paukščius. Pastaruosius teko ilgai bei kantriai pratintis, kol nors kiek tas laukinis baikštumas atlėgo. Svarbu buvo nors truputį prisipratinti naujokus, kad šie voljeruose kas kartą ten užėjus, nesiblaškytų. Šiųmetis atvežtasis kurtinys savo gimtajame voljere buvo auginamas žmogaus, o ne patelės. Tokie gyvūnai geriau pripranta prie žmonių, tačiau kaip tai pavyksta, irgi svarbu individualūs paukščio elgsenos bruožai. Pastarasis, pasak jį išauginusios specialistės, buvo pats drąsiausias. Aišku, patekęs į kitą aplinką tarp svetimų žmonių, paukštis prie visko pratinasi iš naujo. Jaukesni kurtiniai, taip pat patelės – privalumas. Iš jų gali tikėtis gausesnio prieauglio, drąsesnės patelės dažniau kiaušinius peri pačios. Patelės iš prigimties taikesni paukščiai ir ne veisimosi metu viename voljere gali gyventi kartu po kelias. Patinai nei dabar, nei kitu metu tegali būti laikomi po vieną. Net gamtoje, brandūs kurtiniai patinai negali pakęsti kitų tos pačios lyties atstovų ir kiek įmanydami nuo jų gina savo turimas valdas. Taigi būtina atsižvelgti į gyvūnų elgsenos gamtoje ypatumus. Tačiau daug ką, kas kurtinių gyvenime laisvėje vyksta, nustatyti labai sunku ir tai reikalauja daug nebūtinai sėkmingų pastangų. Voljeruose yra puiki galimybė pamatyti dažnai netikėtus kurtinių elgsenos bruožus. Net praėjus eilei veislyno veiklos metų, vis padaroma naujų atradimų, kurie praturtina mūsų žinias apie kurtinius. Todėl darbas su šiais paukščiais tampa dar įdomesnis.
2019 12 29                         A. B.