Metų pabaiga vėl skaitina apžvelgti praeinantį laikotarpį. Kadangi mūsų veikla susideda iš dviejų dalių: laikymo nelaisvėje bei paukščių paleidimo ir gyvenimo laisvėje, tai ir mums įdomios abi sritys. Pirmiausiai apie paukščius laisvėje. Čia atskirą vertę turi jų stebėjimai gamtoje. Pasitvirtina sena taisyklė, kad daugelis sutiktų paukščių buvo šalia kelių, t. y. ten, kur dažniau lankosi žmonės. Todėl bendras įspūdis ne visiškai atspindi tikrąją padėtį apie kurtinių pasirinktas buveines. Taip yra todėl, kad nenaudojamos jokios elektroninio sekimo priemonės. Manome, kad tai leistų susidaryti išsamesnį vaizdą. Yra daugybė vietų girioje, kur nesilankome arba lankomės retai. Todėl reikalingi dideli sutapimai, kad paukščius ten pamatytum. Dabar gi, nors kiekvienas stebėjimo faktas suteikia žinių apie paukščių pasiskirstymą girioje, bet trūksta tikslesnės informacijos apie jų pamėgtas buveines ir pastovaus laikymosi teritorijas, kuriose gyvūnai dažniausiai būna. Tačiau pasitaikė ir išimtis. Vienu atveju patelė pakilo iš medžio, augančio pelkės apsuptoje sausumos „saloje“. Ir tai jau toli nuo kelių. Kaip ten bebūtų, ir esami duomenys vertingi kaip patvirtinantys, jog kurtiniai laisvėje išlieka. Kiek toli per apibrėžtą laikotarpį nuo savo išleidimo, o kartu ir gimimo vietos paukštis nutolo, pavyko nustatyti vienu atveju. Paleistas rugsėjo dvidešimtąją patinas po 5-ų dienų pastebėtas už trijų kilometrų kirtavietės pakraštyje. Net ir ilgiau laisvėje gyvenantys kurtiniai mėgsta apsilankyti ne per didelėse bemiškėse girios apsuptose vietose. Viena patelė pakilo iš viržyno su pavieniais medžiais, kuriame tikriausiai maitinosi.
                      Kurtinių veislyne dabar žiemos nuotaikos. Tačiau vienas patinas to nenori pripažinti ir dar lapkričio pabaigoje ėmė giedoti lyg pavasarį. Šis sparnuotis aktyvus ir kitaip: puldinėja voljeran ateinančią darbuotoją. Tuoktuvių elgesys tokiu metu sunkiai paaiškinamas ir tai ko gero yra laikymo nelaisvėje rezultatas. Paukščiai dėl visavertės mitybos pasiekę gerą fiziologinę būklę, nepatiria jokių nepriteklių. Tuo požiūriu įtakos nedaro besikeičiančios gamtos sąlygos.
Turėjome progą stebėti kaip paukščiai reaguoja į pasikeitusią darbuotojų aprangą. Ilgą laiką jinai buvo tokia pati. Tačiau kurtinius naujoji kitokios spalvos apranga ėmė gąsdinti, paukščiai į vieną iš darbuotojų reagavo lyg į svetimą žmogų, todėl puolė blaškytis. Tai tarsi patvirtina seną tiesą apie kurtinių konservatyvumą. Įdomu dar ir tai, kad kita aprangą pakeitusi darbuotoja kurtiniams jokių netikėtų reakcijų nesukėlė.
Pačių paukščių mityba voljeruose dar rudenį tapo žiemiškesnė. Atsisakyta vasarai ir daliai pavasario būdingos pašarų įvairovės. Taigi šiuo atveju esama panašumo tarp nelaisvėje ir gamtoje gyvenančių gyvūnų, kur maisto pasirinkimo galimybės kinta priklausomai nuo metų laiko. Keičiasi ir paukščių pomėgiai. Dabar voljeruose gyvenantys kurtiniai lesa kur kas daugiau pušų spyglių ir nuolat nulaupo žievę. Vasarą tai nėra tiek mėgstamas maistas ir spygliuočių dalis maiste menka.
                      Džiaugiamės, kad tarp Jūsų esama žmonių, kurie prisideda prie mūsų sumanymų įgyvendinimo. Kaip visada turime geranorių, kurie net papildomai neprašomi kurtinių veislyno reikmėms skiria lėšas iš gyventojų pajamų mokesčių. Šiemet jų surinkta 412 eurų. Dėkojame kas liko neabejingas mūsų projektui. Šiemet šių lėšų dar nepanaudojome, bet jas planuojame skirti trūkstamai įrangai įsigyti.