Baigiantis metams gyvename kito pavasario sezono laukimu. Tačiau net dabar kurtiniai moka pateikti staigmenų. Gruodžio tryliktąją voljere, lyg dabar būtų tuoktuvių metas, giedojo trečiametis patinas. Tiktai pamatęs atėjusią darbuotoją, suglaudė vėduokle išskleistą uodegą. Tai visuomet yra būdinga tuoktuvių ritualus atliekančiam paukščiui. Pavasarį tas pats kurtinys elgėsi agresyviai ir yra puolęs žmogų. Žinoma, dabar ne tas laikas, ir tokie išskirtinio elgesio atvejai pavieniai bei reti. Todėl šį metą galima vadinti ramybės laikotarpiu.
            O kokios naujienos iš gamtos apie joje esančius paukščius? Manome, kad apie daugumą kurtinių stebėjimo atvejų taip ir nesužinome. Ir kai kurie gauti pranešimai mus pasiekė atsitiktinai. Betgi vienu įdomesnių laikytume apie pietinėje girios dalyje stebėtus du besimušančius patinus. Dar vienas patinas matytas pakelėje ir pakilo likus keliems žingsniams iki jo. Tai įprasta visiems vištiniams paukščiams, kurie kantriai išlaukia iki paskutinės akimirkos kol pasijutę nesaugūs, pakyla. Didele staigmena tapo praskridęs virš sodybos kiemo kurtinys. Neaukštai lėkęs patinas švystelėjo savo baltomis papilvės plunksnomis ir pro namo langą jį mačiusiai darbuotojai pavyko atpažinti paukštį pagal individualius apdaro požymius. Pavasarį viena po žemutine eglės šaka glūdėjusi patelė pakilo prisiartinus per ketvertą metrų. Buveinė pelkėje, kurioje aptiktas sparnuotis – viena tinkamiausių kurtiniams gyventi ir tenai jų dairytasi ne kartą. Keli šių paukščių stebėjimai– iš bene nuolatinėmis buveinėmis tapusių rezervato apylinkių. Ties nedidele pelkute kylančios kopos pašlaitėje pavasarį radome dvi patelės iškuistas duobeles. Matyti, kad paukštis čia lankėsi ne kartą, nes visos tos veiklos žymės atsirado skirtingu metu. Vėliau toje tiesiog puikioje kurtiniams vietoje, turinčioje pagrindines svarbiausias stebimai rūšiai svarbias savybes, jokių lankymosi požymių ir paukščių neradome.