Kai visoje gamtoje, taip ir kurtinių gyvenime pavasaris irgi toks pat gaivus ir žadinantis jų gyvybines jėgas. Šiemet giedojimo sezonas dėl pakankamai švelnios žiemos tęsiasi ilgai. Dar paskutinėmis sausio dienomis voljere giedojo pirmasis patinas. Daug laiko nuo tos dienos praėjo. Būta ilgesnių ramybės laikotarpių, kol kovo antrojoje pusėje kurtinių giesmės tapo įprastu reiškiniu. Dabar kurtiniai gieda ir vėjuotomis dienomis ne vien rytais. Toks oras paukščiams dažnai nepatinka, bet kurtiniams šiuo metu– jokio skirtumo. Patinai tapo tapo drąsesni, o kai kurie puldinėja į voljerą atėjusias darbuotojas. Net kitu laiku baikštokas paukštis įgavo drąsos ir atlikęs giesmes bei pademonstravęs pavasarį itin atsiskleidžiantį savo grožį, galop puola aiškintis santykius su prižiūrėtojomis. Į kiekvieną darbuotoją tie patys patinai reaguoja skirtingai. Net skirtinga apranga sukelia nevienodą elgesį. Štai vienam paukščiui tamsi striukė sukelia agresijos priepuolius. Galbūt tokia apranga primena kurtinio tamsų aprėdą ir karštų jausmų apimtas smarkuolis į žmogų reaguoja kaip į konkurentą. Patelės irgi tapo mažiau baikščios. Beje, pastarosios žmogaus nevienoduose apdaruose taip pat įžvelgia skirtumus ir elgiasi atitinkamai. Balandžio dvidešimt pirmąją viena iš jų sudėjo pirmąjį šį pavasarį kiaušinį.
       Atskira kalba būtų apie laisvėje gyvenančius sparnuočius. Balandžio pradžioje pelkiniame miške po medžiu nepastebimai tūnojusi patelė pakilo priėjus vos per trejetą metrų. Būtų pakakę žingsniuoti truputėlį toliau, ir kurtinė ramiai išlaukusi savo priedangoje, taip ir liktų neaptikta. Kiek kartų vaikščiota toje miškingoje pelkėje, kuri neabejotinai yra viena vertingiausių kurtiniams, bet tai pirmas šios rūšies paukščio stebėjimo atvejis joje. Dabar niekas nepasakys, kiek kartų slapčia stebimam su aplinka susiliejusio kurtinio, teko praeiti pro šalį apie tai nieko nesužinojus. Kitos patelės veiklos pėdsakus– dirvožemyje iškapstytas dvi duobutes tame pačiame brandžiame pušyne aptikome dešimties dienų laikotarpyje. Džiugina, jog sparnuotis pasirinko ypač tinkamą vietovę, kurioje apstu puikių buveinių. Paskutinė žinia – iš pietinės giros dalies. Ten prieš rezervato paribiu po gervių apskaitos važiuojančius kolegas kurtinė išniro iš tankoko miško. Sparnuotis galiuką kelio skrido proskyna priešais automobilį kol pasuko į šalį ir pradingo pušyne.