Kaip dar galima paremti ši projektą jeigu 2proc. jau paskyrėme kitur  ?


Galite šį projektą paremti ir kitais būdais. Galima tiesiog pervesti
asmenines lėšas į tą pačią sąskaitą, kuri nurodyta mūsų svetainėje (žr.apie
paramą) nurodant paramos paskirtį. Galima paremti ir pašarais paukščiams,
kas galbūt ne visada  būtų paprasta, nes gal kiltų sunkumų dėl pristatymo.
Galima tiesiog prisidėti surandant rėmėją (pvz.: verslo įmonę ar atskirą
asmenį). Galima būtų paagituoti kolegas, pažįstamus, kad jie šiemet skirtų
mums savo 2 proc. GPM. Ateityje kada paukščių turėtume paleidę daugiau, būtų
reikšmingas savanorių darbas, kurie padėtų rinkti informaciją apie kurtinius
gamtoje, nes tai imli laikui veikla.  Jie rinktų žinias apie paukščių buvimo
vietas lankantis jų potencialiose buveinėse. Panašiai yra Lenkijoje. Yra
planų įsigyti radijo siųstuvų ir sekimo anteną ir juos naudoti sekti
kurtinius bei taip vertinti mūsų darbo rezultatyvumą ir kt. kas svarbu.
Ūkiniuose miškuose surinktos žinios pagelbėtų išskirti saugomus nuo
intensyvių kirtimų miško sklypus ar vietas, kur taikytinos kitos apsaugos
priemonės. Šioje srityje galėtų daug pagelbėti savanoriai prisidėdami savo
darbu ir galbūt transportu. Tačiau tai vėliau. Ačiū už geranoriškumą,
supratimą ir pasitikėjimą.






Kiek šiuo metu auginate paukščių voljeruose?


Dabar laikome 14 kurtinių. Turimų voljerų kiekis riboja ir turimų paukščių skaičių.


O kaip su garsu toje tiesioginėje transliacijoje ?

Garso nėra, nes kameroje mikrofonas išjungtas. Kamera įdėta į „namelį”, nes lauko sąlygomis turi būti apsaugota nuo vandens patekimo ant jos. Tai labai trukdytų mikrofonui pajusti garsus. Tačiau pagrindinė priežastis – per mažas informacijos perdavimo greitis interenetu. Todėl transliacija įjungus mikrofoną tiesiog nutrūko. Net ir be garso vaizdo perdavimas kartais sustoja. Atkreipiame dėmesį, kad yra naktinio matymo funkcija. Todėl vaizdą galima matyti ir sutemus. Ypač tai pasakytina apie arčiausiai objektyvo esančius paukščius.


Kaip jaučiasi bei gyvena kurtiniai jau paleisti laisvėje?

Žinių apie laisvėn paleistus kurtinius nėra daug. Pagrindinė to priežastis – paukščiams nebuvo uždėti radijo siųstuvai. Kitais būdais surinkti didesnį informacijos kiekį sudėtinga. Lieka tiesioginiai stebėjimai, kurių yra keli. Paukščiai nuo išleidimo vietos matyti nutolę 3-12 km atstumu. Karšuvos giria yra vienas didžiausių miško masyvų Lietuvoje, todėl aptikti paukščius, kurių paleista nedaug, nėra paprasta. Taigi visais atvejais siųstuvai lieka pati efektyviausia priemonė, kuri padėtų atsakyti į ne vieną mums svarbų klausimą. Kol kas šiai įrangai nebuvo finansavimo, todėl jos negalėjome įsigyti. Žinoma, toks poreikis išlieka. Beje, kiekvienas oficialias pajamas gaunantis asmuo, gali skirti 2 proc. savo GPM ir tuo būdu paremti mūsų projektą. Gautos lėšos naudojamos tiktai su šiuo projektu susijusiems poreikiams tenkinti.


Ar privatus asmuo gali auginti bei veisti kurtinius?

Privatus asmuo galėtų įsigyti, laikyti ir veisti kurtinius nelaisvėje. Visa tai reglamentuoja „Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas“, „Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės“. Šių taisyklių 12.1 punkte numatyti atvejai, kada privatus asmuo gali įsigyti ir laikyti laukinius paukščius.


Ar tikrai kurtiniai laisvėje jausis saugūs?

Paukščiai bus leidžiami į gamtą rezervato teritorijoje. Rezervatas užima kiek daugiau nei 7 proc. Karšuvos girios. Tad paukščiai neišvengiamai išskris ir už rezervato ribų. Pačios reintrodukcijos tikslas atkurti populiaciją Karšuvos girioje, paukščių išleidimą atliekant kurtiniams saugesnėje rezervato teritorijoje iš kur jie galės plisti į aplinkines vietoves. Rezervate, siekiant užtikrinti didesnį paukščių saugumą numatytas ir jau iš dalies atliekamas plėšrūnų (lapių, usūrinių šunų, kiaunių) gausumo reguliavimas. Kalbėti apie absoliutų gyvūnų saugumą, matyt, negalima, nes to gamtoje paprastai nebūna. Kurtinius, kaip ir visą gyvąją gamtą veiks nepalankios meteorologinės sąlygos, ligos, plėšrūnai, ūkinė žmogaus veikla, sukelianti nepageidaujamus kokybinius buveinių pokyčius, trikdymas ir kai kuriais atvejais galbūt nelegali medžioklė. Manome, kad visi įtakojantys kurtinius nepalankūs veiksniai nebus reikšmingesni nei kitur Lietuvoje, kur šie paukščiai dar išlikę.


Ar būtų galima įsigyti kurtinį?

Mūsų pagrindinis tikslas yra kurtinio populiacijos atkūrimas. Veislynas kol kas yra pradinėje savo veiklos stadijoje ir prekybos paukščiais klausimo nesvarstome. Ar Vyslos kurtinių veislyne Lenkijoje galima paukščius įsigyti privatiems asmenims, nežinome. Leidimus parduoti išduoda Lenkijos Aplinkos ministerija ir ketinant pirkti būtina kreiptis į ją. Žinoma, prieš tai išsiaiškinus su Vyslos veislyno šeimininkais, ar jie gali parduoti. Atkreipiame dėmesį, kad norintiems įsigyti ir laikyti laukinius gyvūnus, Lietuvoje reikia vadovautis „Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis“. Pageidaujantiems tai daryti, prieš tai siūlome gerai apsvarstyti, ar tikrai esate pajėgūs ir tinkami pasiruošę sudaryti šiems gyvūnams tinkamas gyvenimo sąlygas.


Kada buvo įkurtas kurtinių veislynas?

Veislyno pastatai (pagrindinis pastatas ir voljerai) buvo pastatyti 2007 m. spalio mėn. Pirmieji 6 paukščiai atvežti 2009 m. gruodžio 17 d. Manytume šią datą ir reiktų laikyti veislyno veiklos pradžia. Per tą laiką iki šių dienų įvyko tam tikrų pokyčių, susijusių tiek su naujų paukščių veislinėje grupėje atsiradimu, tiek su voljerų pertvarkymu turint tikslą pagerinti kurtinių laikymo sąlygas. Dabar rengiamas kurtinių ekspozicijos voljerų techninis projektas. Taip pat planuojama pastatyti patalpą lankytojams iš kur jie galėtų stebėti paukščius. Yra poreikis pastatyti papildomus voljerus, nes dabar turimas jų kiekis netenkina realių poreikių. Vienuose voljeruose paukščiai būtų laikomi pastoviai, kiti skirti tik kurtiniams nuo kitų gentainių atskirti veisimosi metu, treti naudojami paleisti į laisvę išaugintus jauniklius.





Užduoti klausima