Apie veislyną

Įgyvendinant Tvarkymo planą, numatyta išnykusios rūšies vakarinio porūšio Tetrao urogallus major atkūrimas Karšuvos girioje.Tuo tikslu parengta kurtinio reintrodukcijos Karšuvos girioje programa. Ją įgyvendinant, greta direkcijos patalpų pastatytas veislynas suaugusiems ir jaunikliams paukščiams. Kurtiniams reproduktoriams laikyti dabar yra pritaikyti 243 m2 ploto voljerai, kuriuose 2011 m žiemą buvo laikomi 9 paukščiai.

Siekiant efektyviai įgyvendinti projektą, tiek turimų voljerų kiekis, tiek kurtinių skaičius nėra pakankami. Todėl reikalinga veislyno plėtra. Veislyne išaugintus jauniklius numatyta išleisti į gamtą. Jauniklių paleidimo vietos pasirinktos rezervate, nes čia užtikrinama didesnė ramybė. Neabejotina, kad sėkmingos reintrodukcijos atveju, paukščiai plistų į gretimas vietoves. Programa numato ir kurtinio buveinių reikiamos būklės palaikymo darbus.

Tuo tikslu kurtinių veisimosi vietose ir potencialiose buveinėse rezervate bei buferinės apsaugos zonoje beveik 30 – tyje ha iškirstas eglių pomiškis.

Taip bus išsaugoti šviesūs miškai su produktyviu krūmokšnių ardu, kuris labai reikšmingas kurtinių mitybai. Ypač svarbios mėlynės, kurių lapais, ūgliais ir uogomis kurtiniai minta. Be to saulės apšviestuose mėlynojuose gausiau jauniklių maisto vabzdžių. Kaip dar viena sudedamoji programos dalis yra plėšrūnų: lapių, mangutų, kiaunių naikinimas ir šernų skaičiaus reguliavimas rezervate ir jo apylinkėse. Vieni jų pavojingesni dėtims ir jaunikliams, kiti – ir suaugusiems paukščiams. Būtent nuo šių gyvūnų pirmiausiai priklauso kurtinių perėjimo ir išlikimo sėkmė gamtoje.

Aukščiau minėtų žinduolių gausumo reguliavimo darbai turės būti vykdomi gaudant plėšrūnus selektyviniais spąstais ar juos šaudant. Šernų, mintančių ir ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušinais skaičius labai priklauso nuo jų papildomo maitinimo žiemą. Todėl būtinas atitinkamas šėryklų išdėstymas rezervato apylinkėse, kuris mažiausiai įtakotų šernų skaitlingumą.

Įgyvendinant visus šiuos darbus svarbu išlaikyti tęstinumą. Jie turi būti nevienkartinai ir atliekami esant poreikiui. Norint įvertinti reintrodukcijos efektyvumą, planuojama vykdyti stebėseną.

Tai padės nustatyti veiksnius, įtakojančius šios rūšies būklę, individų pasiskirstymą girioje bei gausumą ir spręsti apie programos sėkmę. Kartu stebėsenos rezultatai suteiktų galimybę koreguoti reintrodukcijos programą pastebėjus jos silpnąsias vietas.